.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga,   Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius,   tel. (8 5) 261 2363,

faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,   kodas 188620589

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

2023-       Nr.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO PATEIKIMO

Susisiekimo ministerija parengė ir pakartotinai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).

Nutarimo projekto tikslas – pradėti rengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, taip pat nustatyti planavimo tikslus. Nutarimo projektu numatomas rengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi, laikytinas specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis patenka į šiuo nutarimu patvirtintą „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą.

Transporto koridorius „Via Baltica“ yra vienas iš transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) pagrindinio tinklo kelių, strateginio Šiaurės jūros–Baltijos jūros pagrindinio tinklo transporto koridoriaus dalis. Šis kelias yra svarbus Europos Sąjungos (toliau – ES) kariniam mobilumui ir yra vienas avaringiausių pagrindinio TEN-T tinklo kelių. Naujoje Europos infrastruktūros politikoje planuojama iki 2030 m. transporto sektoriuje sukurti pagrindinį kelių tinklą, kurį sudarys strategiškai svarbiausios ES jungtys ir mazgai. Vienas iš jų – būtent Šiaurės jūros–Baltijos jūros pagrindinio tinklo I transporto koridoriaus dalis – kelias „Via Baltica“, kuris yra labai svarbi kelių jungtis Baltijos šalims ir vienas iš intensyviausių ir avaringiausių ruožų Lietuvoje. Transporto koridorius „Via Baltica“ Lietuvoje tęsiasi nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio keliais: A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A17 Panevėžio aplinkkeliu, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Esamas transporto koridorius „Via Baltica“ neatitinka ES TEN-T tinklo keliams keliamų reikalavimų. Dėl intensyvaus sunkiojo transporto eismo ir siauros kelio dangos ruožas pasižymi itin dideliu avaringumu.

Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio (toliau – kelias A17) rekonstravimo poreikį lemia:

– aukštas eismo intensyvumo lygis – 2022 m. bendras eismo intensyvumas buvo 10 201 aut. / parą, iš jų krovininio transporto – 3 550 aut. / parą (34,8 proc.);

– avaringumas – 2020–2022 m. eismo įvykių metu žuvo 1 asmuo, sužeista 15 asmenų.

Prognozuojama, kad iki 2053 m. kelio A17 vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turėtų išaugti iki 26 151 aut. / parą (iš jų krovininio transporto – 11 940 aut. / parą) (ruožas nuo 0,00 iki 10,53 km) ir 19 160 aut. / parą (iš jų krovininio transporto – 9 337 aut. / parą) (ruožas nuo 10,53 iki 22,24 km). Prognozuojama, kad 2041 m. jau bus pasiektas maksimalus galimas pralaidumas, prognozuojamas eismo intensyvumas viršys kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nustatytus ribinius dydžius. Prielaidos dėl prognozės darytos, vadovaujantis valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga plėtros galimybių studijų informacija.

Kelyje A17 2010–2022 m. užfiksuota 50 eismo įvykių, kuriuose 7 eismo dalyviai žuvo ir 61 buvo sužeistas. Kelią A17 rekonstravus, 2020–2022 m. eismo įvykių metu žuvo 1 asmuo, sužeista 20 asmenų (prieš šį kelią rekonstruojant, 2010–2017 m. eismo įvykių metu žuvo 6 asmenys, sužeista 35 asmenys (šie duomenys yra patikslinti iš viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros gauta informacija).  

Nutarimo projekto įgyvendinimas prisidės prie efektyvaus susisiekimo sausumos keliais tarp Šiaurės ir Rytų šalių ir mobilumo sąlygų pagerinimo. Europos kelių tinkle bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautus, kelių kategorijai keliamus ES reikalavimus ir nustatytus tarptautinius standartus (kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES), taip pat bus pagerinta transporto paslaugų kokybė, sudarytos patogios sąlygos tarptautiniam bei vietiniam eismui, sutrumpės automobilių kelionės laikas, sumažės eismo įvykių rizika, pagerės TEN-T tinklo kelių infrastruktūros Lietuvos teritorijoje įvaizdis. Strateginis tikslas yra užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais juos efektyviai prižiūrint ir plėtojant.

Rekonstravus šį transporto koridorių kartu su kitais TEN-T pagrindinio tinklo keliais, mūsų šalis įvykdys ES keliamą tikslą, kad iki 2030 m. Lietuvos TEN-T pagrindinis tinklas atitiktų ES reikalavimus.

Nutarimo projektas įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 141.8 papunkčio nuostatą – „Valstybinės reikšmės susisiekimo projektų sklandus įgyvendinimas. Sieksime sparčiai įgyvendinti tarptautinį geležinkelių projektą „Rail Baltica“, automobilių kelių jungties „Via Baltica“, oro ir jūrų uostų tolesnės plėtros, didinant jų veiklos pajėgumus ir Lietuvos konkurencingumą.“  

Priėmus Nutarimo projektą, numatomos šios teigiamos pasekmės – bus pradėtas rengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, kuris bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir taip bus sudaryta galimybė vėlesniais etapais rekonstruoti šį kelią. Priėmus Nutarimo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Nutarimo projektas buvo pateiktas išvadoms gauti Aplinkos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybei, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Krašto apsaugos ministerija pastabų ir pasiūlymų dėl Nutarimo projekto neturėjo. Per nustatytą terminą išvados dėl Nutarimo projekto nepateikė Panevėžio rajono savivaldybė.

Į AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos išvadoje pateiktą pasiūlymą atsižvelgta. Į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą apsvarstyti galimybę papildyti Nutarimo projekto 2.1 papunktį ir po žodžio „ruožo“ įrašyti žodžius ir skaičius „nuo 0 km iki
22,24 km“ neatsižvelgta, nes AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė pasiūlymą Nutarimo projekto pavadinime ir 1 punkte nenurodyti tikslaus kelio ruožo – „nuo 0 km iki 22,24 km“, kadangi planuojamas būtų ne tik šis kelio ruožas, bet ir besiribojančios su šiuo keliu teritorijos, apimant sankryžas su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, taip pat įvertinus, kad planuojama rengti vieną, neskaidant jo ruožais, šio kelio specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą).

Nutarimo projektas svarstytas 2023 m. spalio 24 d. tarpinstituciniame pasitarime ir patikslintas įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės                                      2023 m. spalio 18 d. išvadoje NV-2542 (toliau – Išvada) pateiktas pastabas.

Dėl Išvadoje pateiktos pastabos, kad planuojama teritorija turėtų griežtai sutapti su Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarime Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo nutarimas) nurodytu „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašu, priešingu atveju nebūtų teisinio pagrindo taikyti teritorijų planavimo procedūrų, numatytų valstybei svarbių projektų planavimui, pažymime, kad planuojama teritorija atitiks Seimo nutarime nustatytas ruožo ribas. Šiuo atveju, nekonkretizuojant ruožų koordinačių, pasiliekama laisvė teritorijų planavimą atlikti sklandžiai ir tiek, kiek reikia, bet neišeinant už Seimo nutarimu patvirtintų ribų.

Dėl Išvadoje pateiktos pastabos, kad iš papildomos informacijos, pateiktos prie teikimo, nėra aišku, ar į planuojamą teritoriją patenka esami statiniai (galbūt ir gyvenamieji namai), pažymime, kad į teritorijų planavimo dokumentu planuojamą teritoriją pateks žemės sklypai ir juose esantys statiniai, galimai jiems bus daroma mažesnė ar didesnė įtaka, susijusi su vienokiu ar kitokiu ūkinės veiklos ribojimu ar žemės paėmimu visuomenės poreikiams, tačiau tai bus tiksliai nustatyta teritorijų planavimo dokumento konkretizuotų sprendinių rengimo stadijoje, o dar tiksliau – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu.

Į Išvadoje pateiktą pasiūlymą Nutarimo projekto nuostatos, pagal kurią teritorijų planavimo organizatorė yra Susisiekimo ministerija, atsisakyti kaip perteklinės, atsižvelgta.

Teikimas taip pat papildytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2023 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. NV-2555 nurodyta su Nutarimo projektu susijusia informacija (avaringumas ir kt.).

Nutarimo projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Nutarimo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės (vadovas Vytautas Palevičius, tel. +370 684 18027, el. p. [email protected]) patarėja Asta Balevičiūtė (tel. +370 660 31985, el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA:

1. Nutarimo projektas, 1 lapas.

2. Planuojamos teritorijos planas, 1 lapas.

3. Suinteresuotų institucijų išvadų kopijos, 5 lapai.

Susisiekimo ministras                                                                                                     Marius Skuodis

A. Balevičiūtė, tel. +370 660 31985, el. p. [email protected]